priemonia

príemonia sf. (1) 1. žr. priemonė 2: Vis tiek reikia rast príemonią Krč. 2. Sut žr. priemonė 4: Viešpats duost išmintį, ir iš burnos jo priemonia ir mokslas BaPat2,6. Tur kas mokslą, išmintį, arba príemonią DP463. Todrin mumus príemonią ir nuomonią davė DP389. Garsenasi proto tavo priemonia visomus giminėmus BaJdt11,6. Be príemonios [i](nesumaniai) dirbi, tai ir nesiseka Slm.